20101211

Jokūbo kelias - Camino de Santiago

Santiago de Compostela – šiaurės Ispanijos miestas, Galicijos krašte, kur VII-ame amžiuje buvo atrastas šv. apaštalo Jokūbo kapas. Nuo tada, dažniausiai pėsčiomis, įvairiais keliais į Kompostelą keliauja tūkstančiai piligrimų. Šie keliai, vedantys į Kompostelą, buvo pavadinti šv. Jokūbo keliu.
Nuo seniai svajojau apie šią kelionę, o kai pagaliau atsirado galimybė iškeliavau ten su linksma nuotykių ieškotojų grupe. Tarp tų video įrašų, kuriuos žiūrėjome besiruošdamos kelionei, man labiausiai patiko šitas, kuris vėliau dažnai skambėjo mano galvoje, kol ėjom tuo keliu:


Galite įsivaizduoti, kad po šio įkvepiančio įrašo, lukesčiai buvo dideli, ir turiu pripažinti, kad vienu momentu pagalvojau: "o jei bus ne taip?" Dabar praėjo mėnesis nuo mūsų sugrįžimo, ir galiu jums garantuoti, kad šiame kelyje išmoksti daug pamokų, surandi daug atsakymų ir pradedi žiūrėti į savo gyvenimą kaip į nuostabią kelionę. Loreta, mūsų režisierė, paruošė medžiagą, kuri galėtų atspindėti, ką mes ten išgyvenome. O kai manęs kažkas klausia: "ar grįši dar kartą?", neabejotinai atsakau: "Žinoma!!!"

20100613

Neatimki, Dieve

Patikrinau savo elektroninio pašto dėžutę ir radau gerą siurprizą. Trečio kurso studentė man siuntė šį eilėraštį, kuris jai patiko, kai buvo dvyliktokė. Ji tada ieškojo Kažko, o dabar jau turi tą Kažką savo širdyje, nes po daugelio metų išdrįso eiti išpažinties.
Nedažnai tenka gauti tokių pilnų drąsos, optimizmo ir vilties laiškų, ypač dabar, kai visi bėgam ir stresuojame baigti darbus, todėl norėjau su Jumis pasidalinti.
Ji mano, kad dabar yra trečiame eilėraščio posmelyje... O Tu?

Neatimki, Dieve
Vytautas Mačernis

Neatimki, Dieve, iš manęs klydimo teisės,
Noriu pats surasti tavo kelią.
Lig tavęs gal taip ir niekad neateisiu,
Bet aš trokštu pats patirt, kaip gelia

Klaidoje širdis... Aš baisiai noriu nusidėti
Ir palikti tuščią tavo rojų.
Tik patyręs nupuolimo vargą kietą,
Vėlei imsiu sekt patarimu tavuoju.

Kai sugrįšiu pas tave, koks džiaugsmas didis
Tėviškame tavo veide suspindės,
Tu sušuksi: - Grįžo štai sūnus paklydęs -

Ir ilgai, saldžiai priglausi prie širdies.

Bet dabar man duoki mano dalią - laisvės turtą,
Aš jau pats, aš pats bandysiu savo laimę kurti.

Andrea Bocelli papasakoja ir dainuoja

20100503