Ramybės Dekalogas

Dalinuosi... Tai nuostabu... Ramybės Dekalogo autoriumi laikomas popiežius Jonas 

XXIII, pagrįstai nusipelnęs Gerojo Popiežiaus vardo.Tegul šios mintys praskaidrina sielą ir 

praturtina gyvenimą...

1. Tik šiandien aš pabandysiu gyventi kaip niekada – neketindamas išspręsti viso gyvenimo problemų.
2. Tik šiandien aš būsiu mandagus ir paslaugus – nieko nekritikuosiu ir nesikėsinsiu ką nors pataisyti ar drausminti, išskyrus save patį.
3. Tik šiandien aš būsiu laimingas, nes esu sukurtas laimei ne tik būsimame pasaulyje, bet ir šiame.
4. Tik šiandien aš prisitaikysiu prie aplinkybių, norėdamas, kad jos paklustų mano užgaidoms.
5. Tik šiandien aš paskirsiu dešimt minučių gerai knygai, prisimindamas, kad kaip maistas reikalingas kūnui, taip gera knyga – sielos gyvenimui.
6. Tik šiandien aš padarysiu gerą darbą ir apie tai niekam nepasakosiu.
7. Tik šiandien aš padarysiu nors vieną dalyką, kurio nenoriu, ir jei būsiu įžeistas, aš pasistengsiu, kad niekas apie tai nesužinotų.
8. Tik šiandien aš susidarysiu smulkią dienotvarkę, gal aš jos neįvykdysiu, bet ją vis tiek parašysiu. Ir saugosiuos dviejų negandų: skubėjimo ir neryžtingumo.
9. Tik šiandien aš tvirtai tikėsiu (net jei aplinkybės bus priešingos), kad Apvaizda rūpinasi manimi taip, tarsi daugiau niekas pasaulyje neegzistuotų.
10. Tik šiandien aš nesibaiminsiu ir ypač nebijosiu gėrėtis tuo, kas gražu ir tikėti gerumu.

       Aš galiu daryti gėrį dvylika valandų ir nenuleisti rankų. Bet jei galvočiau, kad turiu tai daryti visą gyvenimą – pritrūkčiau drąsos.

Kelionė į laimės planetą

Wellcome to Holland

Emily Perl Kingsley, rašė televizijos programą "Sezamo gatvė" (Sesame Street) ir yra Dauno sindromu vaiko motina. Tokiu būdu jos tekstas prasideda: "“I am often asked to describe the experience of raising a child with a disability—to try to help people who have not shared that unique experience to understand it, to imagine how it would feel. It’s like this..."

Ar ne tiesa, kad kartais tenka nusileisti Olandijoje?

Pasaulio Jaunimo Dienos (PJD) - Jornada Mundial de la Juventud (JMJ)

Šią vasarą vykime kartu į Madridą!!!

Invictus (Nenugalimas)

Gyvenime dažnai atsiranda sunkumų, prieštaravimų, tamsos akimirkų, kai, rodos, vos įmanoma surasti išeitį. Šitas eilėraštis, kurį parašė William Ernest Henley ligoninės lovoje po kojos amputavimo padrąsino Nelsoną Mandelą, kai jis buvo kalėjime.
Manau, kad verta klausyti, skaityti ir neužmiršti, kad Tu esi savo likimo šeimininkas ir savo sielos kapitonas.




Out of the night that covers me,
Black as the pit from pole to pole,
I thank whatever gods may be
For my unconquerable soul.

In the fell clutch of circumstance
I have not winced nor cried aloud.
Under the bludgeonings of chance
My head is bloody, but unbowed.

Beyond this place of wrath and tears
Looms but the Horror of the shade,
And yet the menace of the years
Finds, and shall find me, unafraid.

It matters not how strait the gate,
How charged with punishments the scroll.
I am the master of my fate:
I am the captain of my soul.

Kol dar nesibaigė Kalėdos...

Kalėdos jau eina į pabaigą, bet jų žinia visada aktuali, ar ne?

Jokūbo kelias - Camino de Santiago

Santiago de Compostela – šiaurės Ispanijos miestas, Galicijos krašte, kur VII-ame amžiuje buvo atrastas šv. apaštalo Jokūbo kapas. Nuo tada, dažniausiai pėsčiomis, įvairiais keliais į Kompostelą keliauja tūkstančiai piligrimų. Šie keliai, vedantys į Kompostelą, buvo pavadinti šv. Jokūbo keliu.

Nuo seniai svajojau apie šią kelionę, o kai pagaliau atsirado galimybė iškeliavau ten su linksma nuotykių ieškotojų grupe. Tarp tų video įrašų, kuriuos žiūrėjome besiruošdamos kelionei, man labiausiai patiko šitas, kuris vėliau dažnai skambėjo mano galvoje, kol ėjom tuo keliu:

Galite įsivaizduoti, kad po šio įkvepiančio įrašo, lukesčiai buvo dideli, ir turiu pripažinti, kad vienu momentu pagalvojau: "o jei bus ne taip?" Dabar praėjo mėnesis nuo mūsų sugrįžimo, ir galiu jums garantuoti, kad šiame kelyje išmoksti daug pamokų, surandi daug atsakymų ir pradedi žiūrėti į savo gyvenimą kaip į nuostabią kelionę. Loreta, mūsų režisierė, paruošė medžiagą, kuri galėtų atspindėti, ką mes ten išgyvenome. O kai manęs kažkas klausia: "ar grįši dar kartą?", neabejotinai atsakau: "Žinoma!!!"