Ačiū!

Su šv. Kalėdom!

Linkiu jums daug džiaugsmo ir ramybės. Kai eisite prie prakartėlės, ten ir susitiksim. Palieku jums gražią giesmę. (Jau radom salę konkursui, ačiū už bendradarbiavimą!)

Kalėdinių dainų konkursas

Šiandien atidariau savo blogą ir pastebėjau, kaip
seniai nieko nerašiau !!! Bet tik negalvokite, kad jis jau baigėsi. Jam buvo tik atostogos, bet ruošiausi vėl grįžti prie jo. O šį kartą norėčiau su Jumis pasidalinti savo dabartiniu pagrindiniu rūpesčiu. ,,Vilnelės" kultūros centre organizuojame I-ąjį Kalėdinių dainių konkursą (tie, kurie mane pažįsta žino, kad čia - mano sena svajonė). Konkursui jau turim beveik viską, išskyrus salę. Taip, mums reikia tinkamos vietos (kad tilptų apie 60 žmonių). Ar kartais kažkas iš šio blogo skaitytojų turi kažkokią idėją, kur galėtų vykti konkursas? Aišku, geriausia būtų, kad leistų naudotis sale nemokamai, nes norim, kad įėjimas būtų nemokamas.

Tarp kitko, kas nori, dar gali užsiregistruoti kaip dalyvė. Kaip žiūrovai visi esate pakviesti.
Tai va, gal turit pasiūlymų?

Nelik abejingas

Pernai metais švęntėme 60- metį, kai buvo priimtas vienas svarbiausių pasaulyje dokumentų – Visuotinė Žmogaus Teisių Deklaracija, patvirtinta JT Generalinėje Asamblėjoje 1948 m. gruodžio 10 d.

Deja, ne visos šalys jos laikosi. Dažnai nepaisomi Deklaracijos principai, kurie gina kiekvieną žmogišką būtybę nuo pradėjimo iki natūralios mirties, kurie gina moters ir vyro santuoka pagrįstą šeimą kaip pagrindinį visuomenės vienetą. Vietoj to, skatinamos įvairios manipuliacijos Žmogaus teisių interpretacijomis (pavyzdžiui siekimas pripažinti teisę į abortą fundamentalia žmogaus teise ar noras sutapatinti įvairias asmenų sugyvenimo formas su natūralia šeima).

Šiandien įvairios organizacijos, pasisakančios už abortą, ruošia dokumentą, kurio tikslas – pripažinti teisę į abortą visuotine žmogaus teise.

Jei tau žmogaus gyvybė ir šeima yra svarbios vertybės kviečiu prisidėti prie peticijos Jungtinių Tautų Organizacijai, kurios tikslas paraginti tinkamai interpretuoti Visuotinę Žmogaus Teisių Deklaraciją.

Š.m. gruodžio 10 d šią peticiją JTO perduos Katalikiškojo Žmogaus ir šeimos teisių instituto (C-FAM ) atstovai. Tai nevyriausybinė organizacija, akredituota prie JTO. Šis institutas užsiima lobistine ir JTO stebėjimo veikla, siekiant ginti gyvybės ir šeimos klausimus.

Labai svarbu, kad po minėta peticija pasirašytų kuo daugiau žmonių iš viso pasaulio šalių.

Jei tu sutinki su šią iniciatyva, prašau:

1.Pasirašyk peticija, kurią rasi adresu: http://www.worldcongress.pl/un

2.Paskatink savo draugus, nežiūrint kurioje pasaulio šalyje jie begyventų, padaryti tą patį.

3. Paskatink savo draugus, kad jie paskatintų savuosius pasirašyti peticiją.

ŠIOS INICIATYVOS SĖKMĖ PRIKLAUSO NUO ŽMONIŲ, KURIE PASIRAŠYS PETICIJĄ IKI ŠIŲ METŲ GRUODŽIO 10 DIENOS, SKAIČIAUS!

Geros atostogos!

Taip atrodo Strėvadvaris

Įsivaizduoju, kad dauguma iš jūsų dabar atostogauja ar greitai atostogaus. Kadangi jūs išmintingos, tikriausiai gerai išnaudojat tą laiką: pasiėmėt su savim gerą knygą, praktikuojat jūsų mėgstamiausią sportą arba muzikuojat. Rytoj aš važiuosiu į Strėvadvarį, puikiausią vietą pailsėti, 70 km nuo Vilniaus, netoli Strėvos upės. Būsiu tenai iki mėnesio pabaigos. Gal mane aplankysit? Visos žinot mano mobilų...
Kadangi ten nebus interneto, mano blogas pailsės kartu su manim. Jūs, žinoma, turėsit progą atidžiai peržiūrėti visus mano blogo įrašus, kurių nesuspėjot perskaityti iki šiol. Galite siųsti visokius komentarus. Aš pažadu viską skaityti, kai grįšiu...
O kad turėtumėt apie ką galvoti per tas dienas, palieku čia neblogą medžiagą... ar pagaunat?

Čia geras

Kad pasijuoktumėte...Gal ir jūs buvote tokios vikrios?

Tarnavimas neša džiaugsmą

Praeitą mėnesį buvau Klaipėdoje, stovykloje, kartu su 24 ispanėmis ir 10 lietuvių. Tokią stovyklą organizuojame jau keletą metų. Kasdien pasiskirstydavom grupelėmis ir važuodavom aplankyti vaikų bei senelių Klaipėdoje ir Kretingoje.

Per 10 stovykloje praleistų dienų mes bandėm nunešti bent truputį džiaugsmo ir meilės našlaičiams, seneliams ir ligoniams, o ypač parodyti jiems, kad kažkam rūpi jų gyvenimas. Man įsiminė vienos įstaigos darbuotojos komentaras. Ji man sakė, kad mūsų apsilankymai ir darbas labiausiai padeda darbuotojams. Matydami tas jaunas merginas, kurios praleidžia savo atostogas stovykloje, skiria laiką ir energiją, žaidžia su vaikais, prižiūri, maitina ligonius, globos įstaigų darbuotojai gali kitomis akimis pažvelgti į tuos žmones, su kuriais jie dirba kasdien.


Vakarus skyrėme susipažinti su Lietuva, aplankėm Nidą, Palangą, Olandų kepurę...
Paskutinę dieną paruošėme pasirodymą seneliams, dainavom, vaidinom. Ispanės net išmoko lietuvišką šokį.
Vienu žodžiu, buvo nuostabu, ir manau, kad visos merginos nori grįžti į stovyklą kitais metais.
Akyse man stovi vienas senelis, kuris prieš porą metų laukė mūsų prie pensionato durų. Mes jį atpažinom, nes jau senai ten gyveno, mums daug papasakojo apie savo gyvenimą, tremties metus Sibire. Tą kartą, kai išlipom iš autobuso, jis prisiartino, apkabino kiekvieną ir vis kartojo šiuos žodžius: "Aš žinojau, kad pamatysiu jus dar kartą. Gydytojai man pasakė, kad su mano liga išgyvensiu tik iki Kalėdų, bet aš jiems sakiau, kad liksiu gyvas iki vasaros, nes man reikėjo matyti jūsų šypsenas dar vieną kartą ir atsisveikinti su jumis." Jis mirė per kitas Kalėdas, o jo ryžtas kovoti prieš sunkumus iki šiol man padeda.